politinis atstovavimas

politinis atstovavimas
politinis atstovavimas statusas T sritis Politika apibrėžtis Netiesioginės demokratijos mechanizmas, užtikrinantis piliečių ir politinių sprendimų priėmėjų ryšį ir nustatantis, kad valstybės piliečiai dalyvauja priimant politinius sprendimus per išrinktus asmenis.Šiuolaikinės doktrinos ištakomis laikoma T. Hobbes’o politinė teorija; intelektualinė šiandienos tradicija svarstoma H. F. Pitkin, E. Fraenkelio, G. Leibholzo, E. Voegelino, F. R. Ankersmitho darbuose. Teorija nagrinėja institucinius atstovavimo mechanizmus (rinkimų sistemas), politinės diskriminacijos ir socialinio politinio atskyrimo praktikas, tautinių ir kitų mažumų atstovavimo, valdžios teisėtumo ir visuomenės pasitikėjimo valdančiaisiais dalykus. Atstovaujamajai demokratijai reikalingas sutarimas dėl esminių politinių vertybių ir priemonių jas įgyvendinti; esminius nesutarimus kelia 3 klausimai: 1) kokie yra politinio atstovavimo tikslai, kam atstovaujama? 2) ar ir kaip rinkimų procedūra įpareigoja politinius atstovus atsiskaityti rinkėjams? 3) kokiu mastu politinis atstovas veikdamas turi atiduoti pirmenybę rinkėjams? Teorijoje skiriami įgaliojimo ir laisvojo mandato principai. Pirmasis reiškia, kad piliečių atstovai, priimantys politinius sprendimus, tėra tarpininkai, atstovaujamųjų valios ir pirmenybės reiškėjai; antrasis numato išrinktų politinių atstovų savarankiškumą ir laisvę sprendimų, grindžiamų asmenine nuožiūra, išmanymu bei sąžine. Laisvojo mandato principas artimesnis procedūrinei demokratijos sampratai, kur atstovavimas siejamas su formaliu teisės atstovauti suteikimo aktu (angl. authorization), įgaliojimo principas – dalyvaujamosios demokratijos modeliui, reikalaujančiam ne tik formalios įgaliojimo procedūros, bet ir nuolatinio atstovų ir atstovaujamųjų ryšio, atstovaujančiųjų atsakomybės ir tarpusavio pasitikėjimo. Dabartinėje politinėje praktikoje vyrauja laisvojo mandato principas; įgaliojimo mandatą iš dalies įkūnija proporcinė rinkimų sistema ir partinės politikos prioritetų laikymasis priimant sprendimus. Šiuolaikinei politinio atstovavimo sampratai meta iššūkius postmodernizmo skelbiamos idėjos, kad keičiantis viešajai erdvei, politinio atstovo ir piliečio ryšį daro galimą nauji tarpininkavimo mechanizmai ir veikėjai (pvz., žiniasklaida), ir tai skatina permąstyti politinio bendravimo ir atstovavimo prigimtį. atitikmenys: angl. political representation ryšiai: susijęs terminasdemokratija susijęs terminaslegitimumas susijęs terminasparlamentas susijęs terminaspilietybė susijęs terminaspolitinis dalyvavimas susijęs terminaspostmodernizmas susijęs terminaspostmodernizmas

Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. . 2007.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • political representation — politinis atstovavimas statusas T sritis Politika apibrėžtis Netiesioginės demokratijos mechanizmas, užtikrinantis piliečių ir politinių sprendimų priėmėjų ryšį ir nustatantis, kad valstybės piliečiai dalyvauja priimant politinius sprendimus per… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • pliuralizmas — statusas T sritis Politika apibrėžtis Politinės sistemos institucinės funkcinės sandaros, visuomenės interesų atstovavimo ir viešosios politikos sprendimų priėmimo sistema, kai politinis procesas grindžiamas valdžios galių fragmentacija, o… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • pluralism — pliuralizmas statusas T sritis Politika apibrėžtis Politinės sistemos institucinės funkcinės sandaros, visuomenės interesų atstovavimo ir viešosios politikos sprendimų priėmimo sistema, kai politinis procesas grindžiamas valdžios galių… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”