politinis atstovavimas

politinis atstovavimas statusas T sritis Politika apibrėžtis Netiesioginės demokratijos mechanizmas, užtikrinantis piliečių ir politinių sprendimų priėmėjų ryšį ir nustatantis, kad valstybės piliečiai dalyvauja priimant politinius sprendimus per išrinktus asmenis.Šiuolaikinės doktrinos ištakomis laikoma T. Hobbes’o politinė teorija; intelektualinė šiandienos tradicija svarstoma H. F. Pitkin, E. Fraenkelio, G. Leibholzo, E. Voegelino, F. R. Ankersmitho darbuose. Teorija nagrinėja institucinius atstovavimo mechanizmus (rinkimų sistemas), politinės diskriminacijos ir socialinio politinio atskyrimo praktikas, tautinių ir kitų mažumų atstovavimo, valdžios teisėtumo ir visuomenės pasitikėjimo valdančiaisiais dalykus. Atstovaujamajai demokratijai reikalingas sutarimas dėl esminių politinių vertybių ir priemonių jas įgyvendinti; esminius nesutarimus kelia 3 klausimai: 1) kokie yra politinio atstovavimo tikslai, kam atstovaujama? 2) ar ir kaip rinkimų procedūra įpareigoja politinius atstovus atsiskaityti rinkėjams? 3) kokiu mastu politinis atstovas veikdamas turi atiduoti pirmenybę rinkėjams? Teorijoje skiriami įgaliojimo ir laisvojo mandato principai. Pirmasis reiškia, kad piliečių atstovai, priimantys politinius sprendimus, tėra tarpininkai, atstovaujamųjų valios ir pirmenybės reiškėjai; antrasis numato išrinktų politinių atstovų savarankiškumą ir laisvę sprendimų, grindžiamų asmenine nuožiūra, išmanymu bei sąžine. Laisvojo mandato principas artimesnis procedūrinei demokratijos sampratai, kur atstovavimas siejamas su formaliu teisės atstovauti suteikimo aktu (angl. authorization), įgaliojimo principas – dalyvaujamosios demokratijos modeliui, reikalaujančiam ne tik formalios įgaliojimo procedūros, bet ir nuolatinio atstovų ir atstovaujamųjų ryšio, atstovaujančiųjų atsakomybės ir tarpusavio pasitikėjimo. Dabartinėje politinėje praktikoje vyrauja laisvojo mandato principas; įgaliojimo mandatą iš dalies įkūnija proporcinė rinkimų sistema ir partinės politikos prioritetų laikymasis priimant sprendimus. Šiuolaikinei politinio atstovavimo sampratai meta iššūkius postmodernizmo skelbiamos idėjos, kad keičiantis viešajai erdvei, politinio atstovo ir piliečio ryšį daro galimą nauji tarpininkavimo mechanizmai ir veikėjai (pvz., žiniasklaida), ir tai skatina permąstyti politinio bendravimo ir atstovavimo prigimtį. atitikmenys: angl. political representation ryšiai: susijęs terminas – demokratija susijęs terminas – legitimumas susijęs terminas – parlamentas susijęs terminas – pilietybė susijęs terminas – politinis dalyvavimas susijęs terminas – postmodernizmas susijęs terminas – postmodernizmas